2016 m. rugsėjo 11 d., sekmadienis

TRENIRUOČIŲ STOVYKLA. RUDENS PRADŽIA.



Vasarai baigiantis turėjome gerą progą pabūti gamtos tyloje kartu su senais ir naujais draugais. Su tais, kurie jau ne vienerius metus kartu praktikuoja judesio meną. Judesio, tinkančio scenai, kovai, sveikatos stiprinimui. Stovyklos tylą, be genio tarškėjimo, dažnai sudrumsdavo juokas, kartais pereinantis į kvatojimą, kažkieno pūkštelėjimas į ežerą, treniruočių lazdų kaukšėjimas ir gitaros skambesys. Savaitei palikę rūpesčius ir kasdienius džiaugsmus Vilniuje, turėjome vieną didelį džiaugsmą įkristi į kitokią realybę, kurioje vietoje telefonų, feisbuko, virtuvės ir darbo, buvo vien tik žmogiško bendravimo laisvės atmosfera. Kas išsimiegojo už visus metus, kas treniravosi kelis kartus per dieną. Kai kas ištįsai šoko ir dainavo. Buvo ir tokių, kurie puikiai suderino savo buvimą stovykloje taip, kad suspėjo visur. Sąlygos veiklai ir poilsiui buvo puikios. Valgį gamino šauni virėjų komanda. Gamino paprastai, bet su meile. Ypač įsiminė seniai pamirštas tikrų kaimiškų sriubų skonis. Net mūsų draugas iš Prancūzijos tikras gurmanas prof. Bernaras Duplė, įvertino maistą dešimtukui. Kiek sunkiau jam sekėsi daryti švelnios savigynos pratimus, kurie yra gana subtilūs ir sudėtingi, jei jų neatlieki kasdien. Tačiau savo buvimu treniruotėse profesorius įkvėpdavo mums daugiau pasitikėjimo ir noro tobulėti. Šią išvyką prie miško ežero drąsiai galima vadinti veiklos stovykla. Virš dvidešimties žmonių grupė, sudaryta iš Naujojo teatro ir Švelnios savigynos sistemos atstovų, turėjo savų planų ir susitikdavo vieni su kitais ryto mankštos metu, prie stalo valgykloje, bendruose renginiuose ir prie laužo. Kelių valandų teatro repeticijų, ar kovos meno treniruočių krūvis buvo vieni niekai, žmonėms, mylintiems tokią veiklą. Taigi  jie dar noriai dalyvaudavo karaoke konkurse, šokių maratone, sporto varžybose, protų mūšiuose, Danutės drabužių puošybos studijoje, bardų koncertuose prie laužo, naktinėse išvykose vandens dviračiu. Kai kurie rasdavo laiko net žvejybai. Treniruočių grafikas buvo išdėstytas taip, kad gautume kuo daugiau naudos rytiniuose Ci Gun pratimuose, išsiaiškinant tikslią pratimų atlikimo techniką, atsipalaidavimo valdymą ir minties darbą. Rytą pradėję treniruočių salėje, kur galima pasitiesti kilimėlį, aštuntą valandą įsiliedavome į bendrą ryto mankštą lauke, kuri vykdavo pievelėje ant kranto, arba ant tilto virš ežero bangų. Vidudienį atlikdavome pilną programą su ilga lazda, papildydami ją jėgos, švelnios savigynos su ginklais ir kūno lankstumo lavinimo pratimais. Vakarais vieną valandą skirdavome Tai Chi judesių komplekso treniruotei. Iš viso apie 4 valandas per dieną. Tiek pat laiko teko miegoti stovykloje kiekvieną naktį. Nuovargis greitai praeidavo, kaip ir raumenų skausmas dėka gero tempimo pratimų ir masažo poveikio. Šiais metais ilga lazda papildė SSS (Švelnios savigynos sistemos) ginklų technikos arsenalą, kaip puiki priemonė lavinti  fa jing, arba vidinės jėgos impulso generavimą, kojų ryšio su žeme stiprinimą ir kojų koordinacijos su atliekamais koviniais judesiais gerinimą. Naujas ir netikėtas reiškinys buvo atradimas, kad atliekant kai kuriuos pratimus su ilga lazda, kaip niekada , vyksta nuolatinis nuėjimų, išvengimų, pasisukimų treniravimas ir kūno valdymas, bei  saugojimas. T.y. visa tai, iš ko susideda  švelnios savigynos treniruočių metodai. Trumpi ginklai neatstoja to, ką gali duoti ilga lazda, tačiau gynyba nuo jų yra būtinas kovos meno elementas. Tikslingai derinant įvairių kovos būdų treniruotes, galima pasiekti gebėjimą kontroliuoti priešininko veiksmus, nepriklausomai nuo atakos pobūdžio. Ilga lazda kuria gerą fizinę bazę, įtakojančią daugelį kovotojo savybių. Ji turi svorį ir yra gana įnertiška, todėl, atliekant judesius, vysto reikiamus kūno raumenis, būtinus efektyviai technikai atlikti.
 Nors tokio intensyvaus darbo grafiko neįmanoma (ir nereikia) išlaikyti kasdienybėje, tačiau, praktiškai pajutus ypatingą treniruočių skonį su naujumo elementais, galima lengviau konstruoti savo  individualią programą kiekvienai dienai. Gi, treneriui svarbu buvo patikrinti savo idėjų vertę, mokinių reakciją į naujus treniruočių metodus ir krūvio poveikį organizmui. Aukšta motyvacija treniruotis buvo svarbiausias požymis leidžiantis manyti, kad visi trys aukščiau minėti veiksniai buvo pozityvūs. Dabar galime pradėti naują mokymosi sezoną. Kovotojai- sėkmės!

 Romualdas























2016 m. kovo 20 d., sekmadienis

SNIEGUOTAS TAI ČI PAVASARIS. NUO LAZDYNŲ IKI VINGIO




   Tie, kas nuo vėlyvo rudens nepabūgo skubėti į Vingio parke vykstančias Tai Či mankštas, širdies gelmėje laukia pavasario. Šis, kažkodėl, neskuba, užleisdamas pozicijas nedrąsiai žiemai. Kartais tokios gamtos išdaigos nuteikia maloniai, įnešdamos į mūsų kasdienybę smagių emocijų, versdamos dairytis aplink fotografo žvilgsniu. Šiandienos sekmadienį nuo Lazdynų iki Vingio parko viskas buvo užklota spindinčiu, 8 cm., švaraus sniego sluoksniu. Lanksčios pušų šakos kartkartėmis atsipūsdavo, nusimesdamos nuo savęs baltą naštą, kuri subyrėdama į tūkstančius žaižaruojančių kristalėlių, išdidžiai leisdavosi žemyn, apiberdamos apačioje taip pat išdidžiaivaikštinėjančias kates, šiuolaikinio bėgimo ir šiaurietiško ėjimo entuziastus. Tai Či mankšta moko stebėti save, keisti judėjimo galimybes, o tai neišvengiamai daro įtaką gebėjimui stebėti pasaulį ir žmones. Kokie esame mes, toks yra ir mūsų kuriamas pasaulis. Jeigu jis toks mums patinka, tai ir mes sau tokie patinkame. Įdomu, kas, tokiu atveju, skatina žmones tobulėti, suprasti, mokytis, jeigu viskas ir taip yra gerai? Į tokius klausimus, gal būt, mums padeda atsakyti tokios dienos kaip ši. Šviesoje ir tyloje, kartais randi visai kito pobūdžio informacijos, nei pokalbiuose, knygose ar prie televizoriaus. Tamsoje- taip pat. Gamtininkai Vingio parke laukia varlių straksėjimo asfaltuotais takais, todėl tie, kas norėtų privažiuoti iki treniruočių vietos automobiliu, turės palikti transporto priemonę parko prieigose, kad nepažeisti staiga pasikeitųsių eismo taisyklių ir, kokį kilometrą paeiti pėsčiomis, atidžiai stebint, kad nesumindyti nuo pavasario apsvaigusių roplių. Būtų įdomu pamatyti per sniegą ropojančias varles, tačiau varlės jaučia, kas, iš tikrųjų, vyksta, o gamtininkai tiesiog laikosi mokslo patvirtinto grafiko. Kurie gi protingesni? Manau, kad varlės. Jos gerokai mažiau vadovaujasi  savo protu, nei mes.  Dabar keletas žodžių apie treniruotes. Jos vyksta visiems, kas tik ateina. Neturi reikšmes pasiekimai sporte, specialių žinų bagažas, ar vidinės baimės dėl to, kaip atrodysime prieš kitus. Žmonės dažnai klausia ar galima ateiti naujokui, arba kažkam neramu,dėl to, kad jis  sulaukė 70- ies ir yra pilnas jėgų ir idėjų. Keisti žmonės. Jie dažniausiai bijo to, kas natūralu ir visiškai nebijo sustingti ir apkerpėti. Šia proga visiems norėčiau atsakyti, kad svarbu ne tai, kad yra kažkokia metodika, grupės pagal amžių, lygį, lytį ar polinkius. Niekas laisvo žmogaus nevedžioja paskui save visą gyvenimą ir tik jis pats sprendžia, kaip, kiek, ir ką veikti. Todėl mūsų Lazdynų Tai Či grupėje, kuri dabar treniruojasi Vingio parko prieglobstyje, labiausiai vertinama Laisvė. Čia mes netgi mokomės ją suprasti. Nebūk prisirišęs, ar supančiotas, tačiau kasdien judėk tais būdais, kuriuos žinai, kuriuos pradedi suprasti giliau, kuriuose pats matai prasmę, arba, kurie yra įdomūs. Užsiėmimų laikas nepasikeitė: Užsiėmimų turinys: mokomės ir tobuliname 3- 4 taiči judesių sekas, 2- 3 Ci Gun pratimų kompleksus. Atliekame daug kūno valdymo ir lankstumo pratimų. Pradedame skirti daugiau laiko stumiančių rankų technikai, įvedame į treniruotes darbą su ginklais. Norintiems giliau pajusti ar įgyti savigynos įgūdžių, rekomenduojame švelnios savigynos užsiėmimus (žvelgti į puslapį www.romtaichi.com). Galimos ir individualios treniruotės tiems, kam kovos menas yra sveikatos, visapusiško augimo ir puikių kūno valdymo refleksų šaltinis ir samprata.
Šeštadieniais ir Sekmadieniais 8.00 . Saturday and Sunday at 8.00 a.m.      Vingis.
Treniruočių vietos paveikslėlyje pažymėtos Nr. 1, 2, 3.


2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

SVEIKI KOVOS MENŲ VIRTUVĖJE! (Nauja video pamoka)



Šiandien, peržiūrėjęs dalį savo video archyvo, nutariau šiek tiek atverti Švelnios savigynos sistemos  virtuvės duris. Virtuvė visais laikais buvo svarbi namų vieta. Nūdien joje randa vietos ir televizorius, ir kompiuteris. Virtuvė, tam tikra prasme, maitina visus namus. Taip ir kovos menų virtuvėje, tarsi įmantrūs patiekalai, gimsta naujos mintys, nauji treniruočių būdai. Šio mūsų pokalbio idėja- susipažinti su abiejų rankų lavinimo technika. Mūsų video galite rasti www.romtaichi.com puslapyje „Video pamokos“. Švelnios savigynos sistemos pagrindas yra ne veiksmų rinkinys, o vienas vientiso kūno judėjimo metodas, kurio atlikimo metu, peilių vietoje,  gali būti bet kokie, savigynai tinkantys daiktai, netgi tokie, kurie, iš pirmo žvilgsnio, niekaip tam negalėtų tikti.  Pati video pamoka http://www.romtaichi.com/p/video-pamokos.html    yra skirta kovotojams- pradinukams, o mes visi tokie esame tose srityse, prie kurių niekada nebuvome prisilietę. Taigi, kaip jau ne kartą esu sakęs, kelias į greitį ir jėgą, kovos menuose yra atsipalaidavimas (tiksliau, atsipalaidavimo valdymas), o kelias į meistriškumą- subtilių judesių įvairovė. Linkiu visiems smagaus kasdienio darbo. Mūsų kelyje tiek daug dar teks išmokti.

 Nuoširdžiai
 R.P.                                                                                                                                     2015.11.19


 P.S. Ši nuotrauka, ko gero, tiks.

                                         Bruce Lee. Su meile.

2015 m. rugsėjo 4 d., penktadienis





VĖL RUGSĖJIS. VĖL PRISIMENU SAVO MOKYTOJUS.

Zheng Wu

Viena įdomiausių vasarų, mano gyvenime, prabėgo treniruojantis pas meistrę Zheng Wu. Puiki technika, gerai ištreniruoti tai chi judesiai kėlė pasigėrėjimą. Tokio judesių sklandumo dar nebuvau matęs. Lietuviškai ji mokėjo tik tris žodžius: „taip“, „ne“ ir „gerai“. Tačiau to pakako, kad suprasti, ką mokytoja nori pasakyti. Ji taip gražiai pademonstruodavo sunkiai įvaldomus judesius, kad mūsų sąmonėje susiformuodavo reikiamas vaizdinys, kuris ilgainiui padėdavo pasiekti tobulesnį atlikimą. Vasara- atostogų ir kelionių metas, todėl suprantama, kad mūsų grupėje treniruodavosi kartais šeši, o kartais tik du tai chi mėgėjai. Tie pratimai, kuriuos rodydavo meistrė Wu, tapdavo mūsų kasdienių treniruočių dalimi. Jie būdavo tuo metu tarsi svarbiausi. Visada, kai mokaisi ko nors naujo ir sudėtingo, privalai sugaišti daug laiko, kol paaiškėja, kaip tai daryti, kol kūnas pradeda suprasti, ko jūs iš jo norite. Kitą dieną vėl skubėdavai į treniruotę kupinas vilčių, tarytum ten tau turėjo atsiverti tiesos vartai. Kartais pagalvoju, ar šiais laikais kas nors vyksta į treniruotę su tokia širdies būsena, kai tu tiesiog esi pasirengęs sugerti kiekvieną mokytojos žodį? Deja. Na nebent koks naujokas... Šiandien mes galvojame, kad žinome tiek daug, kad mūsų niekuo nenustebinsi. Dažnai vietoje to, kad būti atviru indu, nešame sunkią savo žinių naštą, kurią norime kuo skubiau kažkam uždėti ant pečių. Čia, kaip ir bendravime. Mums taip sunku girdėti, ką sako kitas vien dėl to, kad galva pilna minčių, o nerimstanti širdis nori duonos ir reginių. Kažkada keistuoliai scenoje pasakė: Svarbiausia įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose. Mokytojos Wu pamokos buvo tas stebuklas, kurio vertę pilnai suprasti gali tik praėjus septyneriems metams. Mat, per septynerius rimto darbo metus, keičiantis kūno audiniams, judesiai įgauna tokią kokybę, kokią tu pats ir kuri. Liūdna ir žavu dėl to, kad tos treniruotės niekada nepasikartos, kaip nesikartoja kiekviena mūsų gyvenimo akimirka.
Girdėti kitą reiškia mokėti dalintis. Tik girdintis moka priimti. Kaip gali ką nors priimti, kai girdi tik pats save. Tai chi moko klausytis. Tavo rankų oda geriausiai mokosi klausytis kontroliuodama priešininko ranką, spaudžiančią aštrų ginklą. Tačiau grėsmė, ypač menama, nuolat atima energiją, todėl galime išmokti gyventi mylėdami.
Meistrė Zheng Wu, žinojo, kad tai chi, kaip vandens kelias, yra įvaldomas su meile. Jos dvelksmą jaučiu pradėdamas treniruotis tuos judesius, kuriuos po kruopelytę į mus sudėjo mažoji kinė, kukli moteris, savo gležna stipria ranka mus stumtelėjusi į aukštesnį suvokimo lygmenį.

Visiems Tai chi pasekėjams gerų naujų mokslo metų

Instruktorius Romualdas Petkevičius

https://www.facebook.com/tarptautineTaiChi?ref=hl

2015 m. birželio 14 d., sekmadienis




Prasidėjo taiči mankštų vasaros sezonasnuotraukos (1)

2015 gegužės mėn. 29 d. 16:05:20 Perskaitė 271
Tarptautinė „Tai Chi Chuan" ir "Chi Kung" asociacija jau ketvirtus metus iš eilės organizuoja nemokamas taiči mankštas gyventojams Vingio parke, netoli estrados. Apie taiči mankštą ir gyvenimo filosofiją "Laisvalaikiui" pasakoja kovos menų ir savigynos treneris Romualdas Petkevičius.

Taiči mankštų sezonas tęsis iki vėlyvo rudens. Paprastai šis sezonų pokytis yra susijęs su perėjimu iš sporto salių į gamtą, kur gerą pusmetį treniruota taiči kvėpavimo technika pagaliau tampa visavertė. Žmonės tarytum meškos po žiemos miego įgauna ilgai lauktą galimybę prisisotinti šviežio oro energija, pajusti tikrą žemę po kojomis, į kurią iš tikrųjų galima įleisti šaknis. Saulės šiluma ir medžių šnaresys sukuria tinkamą atmosferą pabūti be minčių, ramia širdimi, atpalaidavus kūną ir su lengva šypsena veide.

Jeigu ko ir trūksta tokiu metu, tai tik lengvo, sklandaus, įdomaus ir sudėtingo judesio, apimančio kiekvieną sąnarį, įjungiančio kiekvieną raumenį. Ištirpti, tapti lengvam, jausti tirštą orą aplinkui, matyti širdimi, remtis kojomis, girdėti rankomis... Tas, kuris bent dešimt metų tuo užsiima, galėtų papasakoti daugiau apie šią In ir Jan pasikeitimų nvirtinę, trunkančią visą gyvenimą. Taiči negalima pabandyti. Taiči reikia pradėti.

Mes kviečiame į Vingio parką visus norinčius išmokti gyventi ir judėti lengvai. Taiči yra puiki sistema pažinti save, atskleisti savo psichofizines galimybes. Tai iš esmės ne sportas, ne rezultato siekimas, ne kažkokio kokybiško produkto vartojimas. Tai per šimtmečius susiformavusi Kinijos judesio kultūros dalis, užimanti ypatingą vietą sveikatingumo, gyvenimo filosofijos, gilaus savęs pažinimo ir kūno valdymo srityse. Taiči remiasi daoistine išmintimi, kuri pripažįsta dvasinio vystymosi kelią, pamažu transformuojant save į mylintį energetinį kūną, kuriame, vykstant nuolatiniam išsivalymo procesui, kultivuojamas gerumas ir pasiaukojimas. Kalbant paprastai, žmogus, lėtai kvėpuodamas ir būdamas visiškai susiliejęs su judesiu, tampa gyvybingas, psichologiškai ir fiziškai švaresnis, geba plačiai savo dėmesiu kontroliuoti ne tik sferą aplink save, bet ir suvokti gamtos reiškinius, pats jausdamasis tos gamtos centrine dalimi. Taip pamažu praranda prasmę noras varžytis, konkuruoti, dingsta sumišimas, veidmainystė, o protas neberezga pinklių.

Paprasti, tačiau kruopščiai atrinkti fiziniai pratimai, kuriuos atliekame mankštų metu, yra tartum gidas ieškančiam, besirūpinančiam savo ir kitų sveikata žmogui. Mokomės kvėpuoti, kad galėtume tuo kvėpavimu naudotis kasdienybėje, mokomės sujungti visus kūno sąnarius vientisai veiklai, kad judesiai taptų lyg tekantis vanduo. Mokomės realiai atpalaiduoti kūną, kad sugebėtume tai išlaikyti bet kokių judesių metu. Treniruojantis taiči daug fizinės jėgos nereikia. Tačiau psichologiškai iš pradžių mes gauname didžiulį krūvį, kuris po truputį mažėja, kol išmokstame veikti be pastangų, spontaniškai, neprarasdami nei vidinės pusiausvyros, nei veiksmo efektyvumo. Tai nėra vaistas, tai būdas išgyti. Su viena sąlyga: pradėjus reikėtų nesustoti.

Taigi kviečiame visus išmokti paprastų pratimų, kurie turi stiprų energetinį užtaisą. Jūsų įdėtos pastangos ilgainiui atsipirks. Tai pasireikš negalavimų sumažėjimu ar išnykimu, nauju savo kūno pajautimu, pasikeitusiu požiūriu į save ir pasaulį, meile sau ir atlaidumu aplinkiniams. Protingi žmonės šiame gyvenime eina pačiais geriausiais keliais. Taiči moko tokį kelią atrasti.


Mankšta vyksta Vingio parke šeštadieniais ir sekmadieniais 8.00-9.30 val.

Daugiau informacijos: http://taichivilnius.blogspot.com/

http://www.romtaichi.com/

https://www.facebook.com/tarptautineTaiChi
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“