SVEIKATOS ŠVENTĖ VILNIUJE. TAI ČI PAMOKA ŠIUOLAIKINIAM EUROPIEČIUI.

Šiuolaikiniame pasaulyje, Europoje gyvenančiam žmogui reikia fizinės veiklos, kuri sveikatinimo būdu veiktų pagrindines organizmo funkcines sistemas, būtų prieinama, reikalautų nedaug laiko ir būtų pakankamai efektyvi. Kas yra būdinga šiuolaikiniam žmogui, kuris yra laisvas, kūrybingas, myli  ir rūpinasi kitais? Jis žino, kad nuolatinė fizinė ar psichologinė įtampa atima daug jėgų, išsekina psichiką, sukuria negatyvų foną bendravime su aplinkiniais, o, kai kuriais atvejais, veda prie neadekvačių poelgių, stimuliatorių, ar antidepresantų vartojimo. Taigi, kaip atskleisti stiprybės šaltinį, jei aplinkoje nuolat atsiranda veiksnių, negatyviai veikiančių mūsų psichiką ir somatiką? Informacijos amžiuje nėra jokių kliūčių rasti tūkstančius rekomenduojamų būdų, jėgai ir ištvermei ugdyti, tobulėti dvasiškai (įdomu, kaip tai įmanoma pasverti ir kas gali tai įvertinti ),  praktikuoti vieną ar kitą religiją, vystyti verslą ar siekti karjeros aukštumų. Tačiau, žmogus yra per daug sudėtingas, kad jo organizmo poreikius būtų galima patenkinti, kažkokia viena, nors ir labai patrauklia, lavinimosi ar tobulinimosi kryptimi. Paprastai visko aprėpti neįmanoma. Iš kitos pusės dalykai susiję su sveikata, jos palaikymu, reikalauja organizmui pilno poveikio spektro, pagal principą:  Treniruoti intensyviai, bet nevarginant. Šis principas svarbus tuo, kad vargu ar bus sukurtas būdas genetinių pokyčių lygmenyje, nustatyti, koks  fizinis, psichologinis ar stresinis poveikis, kokius pėdsakus palieka mūsų viduje, ir kaip tai paveiks mūsų sveikatos  būklę ateityje. Pokyčiai ir procesai užfiksuoti laboratorijoje vienoje ląstelėje nebūtinai turės panašų poveikį visam organizmui.  Kol nepažįstame savęs, savo realių poreikių ir būtinų veiksmų, bet koks tobulinimosi kelias niekur nenuves. Kodėl šių minčių kontekste kalbame apie tai či? Tikriausiai todėl, kad ši unikali kovos ir sveikatos sistema labiausiai atitinka psichologiškai brandaus žmogaus poreikius. Visais amžiaus tarpsniais (o sveikatos pagrindus mes padedame jaunystėje) psichofiziniam vystymuisi didžiulę įtaką turi judesys, judėjimas, vandens, maisto ir kvėpavimo kokybė. Daugiametė fizinė veikla, kuri moko atsipalaidavimo, nesukelia mikrotraumų, reguliuoja kvėpavimą, koordinuoja vientisą ir pilną viso kūno įjungimą į judesį, leidžia sulėtinti organizmo senėjimą. Šiais laikais, kai mokslas yra pasiekęs viršūnes, sukūręs nuostabius gydymo metodus, efektyvius vaistus, kyla klausimas, kodėl ne visi žmonės jaučiasi laimingi? Kodėl jie dažnai gyvena baimėje? Gal būt jie tiesiog neturi laiko savęs pažinimui, todėl nežino, kokie jie yra ir ko jiems, iš tikrųjų, reikia? Ne viskas matuojama fiziologinių poreikų patenkinimu, tačiau gyventi, negaunant visaverčio maisto, taip pat negalima. Kur  yra aukso vidurys? Kaip įgyti aštrų protą ir mylinčią širdį, kurie harmoningai veikdami kartu, kuo mažiau darytų klaidų ne tik Jūsų virtuvėje, ar šeimoje, bet ir visuomenėje, pasaulyje? Atrodo viskas paprasta. Tereikia prisiminti, kas žmogui yra natūralu. Kvėpuoti ir judėti. Kartais nejudėti. Judėti kvėpuojant, judėti visu kūnu, jaučiant žemę po kojomis ir dangų virš galvos. Jei tai yra mūsų realybė, galime būti laimingais. Reikia tik skirti tam truputį laiko. Vėliau pats laikas neš Tave į tokią veiklą. Taip moko Tai či. Be jokios sudėtingos filosofijos. Judėti gali bet kas, studijuoti kinų filosofiją, ne kiekvienas. Tačiau judėti ir yra svarbiausia. Praktinė filosofija kyla iš to, ką darai, o ne iš to, ką sugalvoji. Jogos dienos skirtos tam, kad laisvi ir mylintys pasidalintų savo patirtimi su tais, kuriems, gal būt, tos laisvės dar šiek tiek trūksta. Būtų puiku, jei kada nors tokiame forume, susitiktume visi, staiga supratę svarbiausius dalykus gyvenime, neskirstomi į mokytojus ir klausytojus, kur nebūtų nei autoritetų, nei titulų, kur galima būtų pasiklausyti kiekvieno, kuris, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinių galimybių ir sukaupto turto, turi brandų ir aiškų mąstymą, nėra prislėgtas psichologinių baimių, neieško stiprių įspūdžių, žinodamas tikrąją gero buvimo šiame pasaulyje vertę ir nuolat kurdamas tokį būvį sau ir kitiems.

Romualdas

2016.11.27.

http://www.jogosdienos.lt/romualdas-petkevi269ius.html

TRENIRUOČIŲ STOVYKLA. RUDENS PRADŽIA.

Vasarai baigiantis turėjome gerą progą pabūti gamtos tyloje kartu su senais ir naujais draugais. Su tais, kurie jau ne vienerius metus kartu praktikuoja judesio meną. Judesio, tinkančio scenai, kovai, sveikatos stiprinimui. Stovyklos tylą, be genio tarškėjimo, dažnai sudrumsdavo juokas, kartais pereinantis į kvatojimą, kažkieno pūkštelėjimas į ežerą, treniruočių lazdų kaukšėjimas ir gitaros skambesys. Savaitei palikę rūpesčius ir kasdienius džiaugsmus Vilniuje, turėjome vieną didelį džiaugsmą įkristi į kitokią realybę, kurioje vietoje telefonų, feisbuko, virtuvės ir darbo, buvo vien tik žmogiško bendravimo laisvės atmosfera. Kas išsimiegojo už visus metus, kas treniravosi kelis kartus per dieną. Kai kas ištįsai šoko ir dainavo. Buvo ir tokių, kurie puikiai suderino savo buvimą stovykloje taip, kad suspėjo visur. Sąlygos veiklai ir poilsiui buvo puikios. Valgį gamino šauni virėjų komanda. Gamino paprastai, bet su meile. Ypač įsiminė seniai pamirštas tikrų kaimiškų sriubų skonis. Net mūsų draugas iš Prancūzijos tikras gurmanas prof. Bernaras Duplė, įvertino maistą dešimtukui. Kiek sunkiau jam sekėsi daryti švelnios savigynos pratimus, kurie yra gana subtilūs ir sudėtingi, jei jų neatlieki kasdien. Tačiau savo buvimu treniruotėse profesorius įkvėpdavo mums daugiau pasitikėjimo ir noro tobulėti. Šią išvyką prie miško ežero drąsiai galima vadinti veiklos stovykla. Virš dvidešimties žmonių grupė, sudaryta iš Naujojo teatro ir Švelnios savigynos sistemos atstovų, turėjo savų planų ir susitikdavo vieni su kitais ryto mankštos metu, prie stalo valgykloje, bendruose renginiuose ir prie laužo. Kelių valandų teatro repeticijų, ar kovos meno treniruočių krūvis buvo vieni niekai, žmonėms, mylintiems tokią veiklą. Taigi  jie dar noriai dalyvaudavo karaoke konkurse, šokių maratone, sporto varžybose, protų mūšiuose, Danutės drabužių puošybos studijoje, bardų koncertuose prie laužo, naktinėse išvykose vandens dviračiu. Kai kurie rasdavo laiko net žvejybai. Treniruočių grafikas buvo išdėstytas taip, kad gautume kuo daugiau naudos rytiniuose Ci Gun pratimuose, išsiaiškinant tikslią pratimų atlikimo techniką, atsipalaidavimo valdymą ir minties darbą. Rytą pradėję treniruočių salėje, kur galima pasitiesti kilimėlį, aštuntą valandą įsiliedavome į bendrą ryto mankštą lauke, kuri vykdavo pievelėje ant kranto, arba ant tilto virš ežero bangų. Vidudienį atlikdavome pilną programą su ilga lazda, papildydami ją jėgos, švelnios savigynos su ginklais ir kūno lankstumo lavinimo pratimais. Vakarais vieną valandą skirdavome Tai Chi judesių komplekso treniruotei. Iš viso apie 4 valandas per dieną. Tiek pat laiko teko miegoti stovykloje kiekvieną naktį. Nuovargis greitai praeidavo, kaip ir raumenų skausmas dėka gero tempimo pratimų ir masažo poveikio. Šiais metais ilga lazda papildė SSS (Švelnios savigynos sistemos) ginklų technikos arsenalą, kaip puiki priemonė lavinti  fa jing, arba vidinės jėgos impulso generavimą, kojų ryšio su žeme stiprinimą ir kojų koordinacijos su atliekamais koviniais judesiais gerinimą. Naujas ir netikėtas reiškinys buvo atradimas, kad atliekant kai kuriuos pratimus su ilga lazda, kaip niekada , vyksta nuolatinis nuėjimų, išvengimų, pasisukimų treniravimas ir kūno valdymas, bei  saugojimas. T.y. visa tai, iš ko susideda  švelnios savigynos treniruočių metodai. Trumpi ginklai neatstoja to, ką gali duoti ilga lazda, tačiau gynyba nuo jų yra būtinas kovos meno elementas. Tikslingai derinant įvairių kovos būdų treniruotes, galima pasiekti gebėjimą kontroliuoti priešininko veiksmus, nepriklausomai nuo atakos pobūdžio. Ilga lazda kuria gerą fizinę bazę, įtakojančią daugelį kovotojo savybių. Ji turi svorį ir yra gana įnertiška, todėl, atliekant judesius, vysto reikiamus kūno raumenis, būtinus efektyviai technikai atlikti.

 Nors tokio intensyvaus darbo grafiko neįmanoma (ir nereikia) išlaikyti kasdienybėje, tačiau, praktiškai pajutus ypatingą treniruočių skonį su naujumo elementais, galima lengviau konstruoti savo  individualią programą kiekvienai dienai. Gi, treneriui svarbu buvo patikrinti savo idėjų vertę, mokinių reakciją į naujus treniruočių metodus ir krūvio poveikį organizmui. Aukšta motyvacija treniruotis buvo svarbiausias požymis leidžiantis manyti, kad visi trys aukščiau minėti veiksniai buvo pozityvūs. Dabar galime pradėti naują mokymosi sezoną. Kovotojai- sėkmės!

 Romualdas

SNIEGUOTAS TAI ČI PAVASARIS. NUO LAZDYNŲ IKI VINGIO

   Tie, kas nuo vėlyvo rudens nepabūgo skubėti į Vingio parke vykstančias Tai Či mankštas, širdies gelmėje laukia pavasario. Šis, kažkodėl, neskuba, užleisdamas pozicijas nedrąsiai žiemai. Kartais tokios gamtos išdaigos nuteikia maloniai, įnešdamos į mūsų kasdienybę smagių emocijų, versdamos dairytis aplink fotografo žvilgsniu. Šiandienos sekmadienį nuo Lazdynų iki Vingio parko viskas buvo užklota spindinčiu, 8 cm., švaraus sniego sluoksniu. Lanksčios pušų šakos kartkartėmis atsipūsdavo, nusimesdamos nuo savęs baltą naštą, kuri subyrėdama į tūkstančius žaižaruojančių kristalėlių, išdidžiai leisdavosi žemyn, apiberdamos apačioje taip pat išdidžiaivaikštinėjančias kates, šiuolaikinio bėgimo ir šiaurietiško ėjimo entuziastus. Tai Či mankšta moko stebėti save, keisti judėjimo galimybes, o tai neišvengiamai daro įtaką gebėjimui stebėti pasaulį ir žmones. Kokie esame mes, toks yra ir mūsų kuriamas pasaulis. Jeigu jis toks mums patinka, tai ir mes sau tokie patinkame. Įdomu, kas, tokiu atveju, skatina žmones tobulėti, suprasti, mokytis, jeigu viskas ir taip yra gerai? Į tokius klausimus, gal būt, mums padeda atsakyti tokios dienos kaip ši. Šviesoje ir tyloje, kartais randi visai kito pobūdžio informacijos, nei pokalbiuose, knygose ar prie televizoriaus. Tamsoje- taip pat. Gamtininkai Vingio parke laukia varlių straksėjimo asfaltuotais takais, todėl tie, kas norėtų privažiuoti iki treniruočių vietos automobiliu, turės palikti transporto priemonę parko prieigose, kad nepažeisti staiga pasikeitųsių eismo taisyklių ir, kokį kilometrą paeiti pėsčiomis, atidžiai stebint, kad nesumindyti nuo pavasario apsvaigusių roplių. Būtų įdomu pamatyti per sniegą ropojančias varles, tačiau varlės jaučia, kas, iš tikrųjų, vyksta, o gamtininkai tiesiog laikosi mokslo patvirtinto grafiko. Kurie gi protingesni? Manau, kad varlės. Jos gerokai mažiau vadovaujasi  savo protu, nei mes.  Dabar keletas žodžių apie treniruotes. Jos vyksta visiems, kas tik ateina. Neturi reikšmes pasiekimai sporte, specialių žinų bagažas, ar vidinės baimės dėl to, kaip atrodysime prieš kitus. Žmonės dažnai klausia ar galima ateiti naujokui, arba kažkam neramu,dėl to, kad jis  sulaukė 70- ies ir yra pilnas jėgų ir idėjų. Keisti žmonės. Jie dažniausiai bijo to, kas natūralu ir visiškai nebijo sustingti ir apkerpėti. Šia proga visiems norėčiau atsakyti, kad svarbu ne tai, kad yra kažkokia metodika, grupės pagal amžių, lygį, lytį ar polinkius. Niekas laisvo žmogaus nevedžioja paskui save visą gyvenimą ir tik jis pats sprendžia, kaip, kiek, ir ką veikti. Todėl mūsų Lazdynų Tai Či grupėje, kuri dabar treniruojasi Vingio parko prieglobstyje, labiausiai vertinama Laisvė. Čia mes netgi mokomės ją suprasti. Nebūk prisirišęs, ar supančiotas, tačiau kasdien judėk tais būdais, kuriuos žinai, kuriuos pradedi suprasti giliau, kuriuose pats matai prasmę, arba, kurie yra įdomūs. Užsiėmimų laikas nepasikeitė: Užsiėmimų turinys: mokomės ir tobuliname 3- 4 taiči judesių sekas, 2- 3 Ci Gun pratimų kompleksus. Atliekame daug kūno valdymo ir lankstumo pratimų. Pradedame skirti daugiau laiko stumiančių rankų technikai, įvedame į treniruotes darbą su ginklais. Norintiems giliau pajusti ar įgyti savigynos įgūdžių, rekomenduojame švelnios savigynos užsiėmimus (žvelgti į puslapį www.romtaichi.com). Galimos ir individualios treniruotės tiems, kam kovos menas yra sveikatos, visapusiško augimo ir puikių kūno valdymo refleksų šaltinis ir samprata.

Šeštadieniais ir Sekmadieniais 8.00 . Saturday and Sunday at 8.00 a.m.      Vingis.

Treniruočių vietos paveikslėlyje pažymėtos Nr. 1, 2, 3.