VASARA BAIGIASI

Tyliai vasara baigias

Slenkstį mindo ruduo

Šliaužia debesys- sraigės

Upėj vėsta vanduo.

Ryto rūkas  užkloja

Ežio guolį pūku

Mama kepa meduolį

Dėl vaikų, dėl vaikų...

Keistos mintys įkyriai

Temdo dūmais akis

Sugirgždės durų vyriai

Ir kamanė įskris.

Mano radijo taškas

Nebeveikia seniai

Kitos klegančios stotys

Žodžius mala skaniai.

Ir tik šypsena vaiko

Jo  mažutė širdis

Tavo dvasią palaiko

Paklausyk! Ar girdi?

Laikas kartais sustoja

Gaila, kad tik trumpam

Vėl mes riedam į tolį

Tram pam pam, tram pam pam...

O už jūrų, tolybėj

Kažkas ragina mus

Pasiduoti kvailybei

Ir palikti namus.

Tuos, kurie neišduos

Tuos, kurie kantriai lauks

Kol juos tyliai parduos

Ašarėlę nubrauks...

Tas monetų pasaulis

Tie prekybos mainai

Lyg nematoma sauja

Protą gniaužo dažnai.

It didžiuliai banginiai

Išsipūtę nuo norų

Mes į kitą Akropolį

Lekiame oru.

Tartum graikų lobynas

Mūsų lauktų tenai

Teks  paimti birbynę

Ir užgroti liūdnai?

Ir, tik žmonės, įpratę

Kasdien nerti giliau

Išvarys storą katę

Iš galvos  kuo toliau.

Apsidairęs aplinkui

Pagaliau suprantu

Kad esu toks laimingas

Aš ir be viso to.

Sodo medžių pavėsy

Apsisiautęs rūku...

Čia yra kuo žavėtis

Ir gyventi- puiku!

Toks paveikslas šiandieną

Lyg bangelėm vanduo:

Šiltai, vasaros dieną,

Apkabinęs ruduo.

Romualdas                               2018.08.29