2017 m. spalio 30 d., pirmadienis

KĄ RINKSIMĖS SVEIKATOS DIENŲ SIŪLOMUOSE UŽSIĖMIMUOSE?



Prieš pradedant skaityti, patartina peržvelgti Sveikatos Dienų šeštadienio programą.   
 (Kasdieniai pamąstymai apie žmogų ir pasaulį)
 Sveikatos dienų fone, žvelgiant į gausybę ten vykstančių sveikatingumo gerinimo projektų, man, kaip vienam iš tų projektų dalyvių, iškyla eilė klausimų, į kuriuos bandau pats ir atsakyti. Įėjimas nemokamas, tačiau jei norėtum patekti pas kokius tris pranešėjus, turėtum ateiti jau nusipirkęs tris bilietus, mažiausiai po 9 eurus. Statau save į sveikata  besirūpinančio ir žinių siekiančio žmogaus vietą ir matau, kad verta būtų apsilankyti psichologo paskaitoje, kad išmokti pradėti džiaugtis gyvenimu. Neprošal pasidomėti žaliavalgystės teikiamais privalumais, o ir Tantros praktika vilioja (jaučiu, kad mano seksualumas ne visai šventas). Be to ir regėjimas silpsta. Gerai būtų apsilankyti Sachadža jogos meditacijoje, išsiaiškinti karmos poveikį savo gyvenimui ir dar suspėti pasigydyti šokiu. Tačiau štai- rašymo terapija! Tai skamba visiškai naujai ir, atrodo,  man, iš tikrųjų, tinka! Toks mūsų sveikatos dienų šeštadienis. Apie sekmadienį nedrąsu net pagalvoti. Kakta, po truputį kaista, suprantu, kad išsirinkti tinkamiausias veiklas- lengvai nepavyks. Jaučiu,  kad geriausia išeitis pavargusiai galvai būtų galingas gongų muzikos gausmas, ištaškantis lauk bet kokias mintis, o kūną, vibracijų dėka, sudėliojantis taip harmoningai, kad jį išbalansuoti galėtų tik lietuviško roko koncertas. Kalbant rimtai, tenka tarti didelį ačiū sveikatos mokytojams, lektoriams ir treneriams, kurie, lyg pasiaukojantys gydytojai  nežinomus vaistus, yra jau išbandę metodo poveikį sau, tam, kad dalintis jo teikiama nauda su kitais. Beje, polinkis dalintis labiau būdingas moterims, o daugelis žmonių jo visai neturi. Ypač laikais, kai viską gali parduoti. Sakoma, kad sveikatos nenusipirksi, todėl perkame tik paslaugas. Ką gi man, stovinčiam septynių kelių kryžkelėje, galvoti ir , kur pasukti?  Koks metodas turės įtakos tolesniam mano gyvenimo ir buvimo gerėjimui? Ir iš ko susideda tas geras buvimas?  Receptų čia nėra, be to ir siūlyti juos pavojinga.  Niekada nežinai kokiose sąlygose augo ir formavosi žmogus ir kokios jo vertybės. Tačiau tik patys sukčiausi ir primityviausi organizmai gali aukoti sveikatą dėl laikinos naudos. Pavyzdžiui susirgti, kad kažkas juo pradėtų rūpintis, o gal pavartoti truputį cheminių ingredientų, kad paskrajoti smegenų saldžios iliuzijos „išplėstoje“ tikrovėje, arba trankyti savo ir kitų smegenis ringe, dėl solidaus honoraro. Šiais laikais žinoma patarlė skambėtų: „Pasaulis margas, žmogus dar margesnis“. Sveikatos šventėje, matyt,  susirinks kūrybingi žmonės. Nuo visiškai žalių fizkultūrininkų iki brandžių profesorių. Pastarieji jau yra šį, tą sukūrę, o kiti turi šimtą galimybių kurti. Ir nebūtinai pridėtinę vertę, matuojamą pinigais.  Tik mes niekada nežinome kelio raidos, kurio gale, ar pusiaukelėje, turėtų pasirodyti kūrybos vaisių. Žinoma, jeigu tai, iš viso, buvo kūryba. Štai, prisiminkime tikrą kūrybos milžiną Justiną Marcinkevičių. Ar dažnai jis cituojamas žiniasklaidoje? Gi mūsų, nykštukų, gyvenimo tikslas- išmokti gyventi ir džiaugtis jau šioje ašarų pakalnėje, nes, kai ateis laikas, neturėsi supratimo, kaip džiaugtis anoje. O čia dar tas visur besismelkiantis stresas, kurį šiais laikais kelia spūstys keliuose, pinigų stygius, arba per mažo pelno rizika, vagysčių baimė, karo nuojauta, bet kokios rūšies nuovargis, santykių problemos, greita mityba, pavydas, laisvės poreikis ir kartu jos nesupratimas, meilės nebuvimas.  Kiekvienas mūsų turi savų baimių, įsitikinimų ir stresą generuojančių  mechanizmų. Natūralūs vaistai būtų rūpinimasis savimi ir kitais, pakankama gerovė, laiminga šeima, sveikas judėjimas ir vertybės, vertybės, vertybės. Pasaulis balansuoja ant rimtų konfliktų slenksčio vien dėl to, kad yra prisirišęs prie dominavimo ir konfrontacijos idėjų, kas yra ryškiai būdinga beždžionių patinams. Ir mes nuo jų nelabai skiriamės.  Tokia situacija nuolat kelia naujų baimių, skatina slėptis, ar ginkluotis. Žmogiškos vertybės pamirštos, kaip ir atsakomybė, bei žmogaus gyvybės vertės suvokimas. Ir štai tokiame fone mes rūpinamės sveikata, bandom įveikti depresiją, kuriame projektus, kurie padėtų susitelkti į save ir paieškoti kelių, vedančių bent jau į vidinę ramybę. Sunku. Sudėtinga. Tačiau žavu. Manau kad sveikatos ir jogos dienų projektas, nors ir komercinis,  savo idėjų šviesumu yra vertas pagarbos. Palaikau Jus, sveikatos mokytojai, kasdien suteikiantys viltį daugybei žmonių. Jūs darote tai, kuo tikite, o jie tiki jumis. Kviečiu visus nepasiklysti sveikatos džiunglėse, linkiu, kad jūsų salės ir auditorijos būtų nuolat pilnos džiųgių, besišypsančių veidų. Geros sveikatos ir šventės!

       Romualdas Petkevičius                                                                                           2017.10.15

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą