Prieš pradedant skaityti, patartina peržvelgti Sveikatos
Dienų šeštadienio programą.
(Kasdieniai pamąstymai apie žmogų ir pasaulį)
Sveikatos dienų fone, žvelgiant į gausybę ten
vykstančių sveikatingumo gerinimo projektų, man, kaip vienam iš tų projektų
dalyvių, iškyla eilė klausimų, į kuriuos bandau pats ir atsakyti. Įėjimas
nemokamas, tačiau jei norėtum patekti pas kokius tris pranešėjus, turėtum ateiti
jau nusipirkęs tris bilietus, mažiausiai po 9 eurus. Statau save į
sveikata besirūpinančio ir žinių
siekiančio žmogaus vietą ir matau, kad verta būtų apsilankyti psichologo
paskaitoje, kad išmokti pradėti džiaugtis gyvenimu. Neprošal pasidomėti
žaliavalgystės teikiamais privalumais, o ir Tantros praktika vilioja (jaučiu,
kad mano seksualumas ne visai šventas). Be to ir regėjimas silpsta. Gerai būtų
apsilankyti Sachadža jogos meditacijoje, išsiaiškinti karmos poveikį savo
gyvenimui ir dar suspėti pasigydyti šokiu. Tačiau štai- rašymo terapija! Tai
skamba visiškai naujai ir, atrodo, man,
iš tikrųjų, tinka! Toks mūsų sveikatos dienų šeštadienis. Apie sekmadienį
nedrąsu net pagalvoti. Kakta, po truputį kaista, suprantu, kad išsirinkti tinkamiausias
veiklas- lengvai nepavyks. Jaučiu, kad
geriausia išeitis pavargusiai galvai būtų galingas gongų muzikos gausmas,
ištaškantis lauk bet kokias mintis, o kūną, vibracijų dėka, sudėliojantis taip
harmoningai, kad jį išbalansuoti galėtų tik lietuviško roko koncertas. Kalbant
rimtai, tenka tarti didelį ačiū sveikatos mokytojams, lektoriams ir treneriams,
kurie, lyg pasiaukojantys gydytojai nežinomus vaistus, yra jau išbandę metodo
poveikį sau, tam, kad dalintis jo teikiama nauda su kitais. Beje, polinkis
dalintis labiau būdingas moterims, o daugelis žmonių jo visai neturi. Ypač
laikais, kai viską gali parduoti. Sakoma, kad sveikatos nenusipirksi, todėl
perkame tik paslaugas. Ką gi man, stovinčiam septynių kelių kryžkelėje, galvoti
ir , kur pasukti? Koks metodas turės
įtakos tolesniam mano gyvenimo ir buvimo gerėjimui? Ir iš ko susideda tas geras
buvimas? Receptų čia nėra, be to ir
siūlyti juos pavojinga. Niekada nežinai
kokiose sąlygose augo ir formavosi žmogus ir kokios jo vertybės. Tačiau tik patys
sukčiausi ir primityviausi organizmai gali aukoti sveikatą dėl laikinos naudos.
Pavyzdžiui susirgti, kad kažkas juo pradėtų rūpintis, o gal pavartoti truputį
cheminių ingredientų, kad paskrajoti smegenų saldžios iliuzijos „išplėstoje“
tikrovėje, arba trankyti savo ir kitų smegenis ringe, dėl solidaus honoraro.
Šiais laikais žinoma patarlė skambėtų: „Pasaulis margas, žmogus dar margesnis“.
Sveikatos šventėje, matyt, susirinks
kūrybingi žmonės. Nuo visiškai žalių fizkultūrininkų iki brandžių profesorių.
Pastarieji jau yra šį, tą sukūrę, o kiti turi šimtą galimybių kurti. Ir
nebūtinai pridėtinę vertę, matuojamą pinigais. Tik mes niekada nežinome kelio raidos, kurio
gale, ar pusiaukelėje, turėtų pasirodyti kūrybos vaisių. Žinoma, jeigu tai, iš
viso, buvo kūryba. Štai, prisiminkime tikrą kūrybos milžiną Justiną
Marcinkevičių. Ar dažnai jis cituojamas žiniasklaidoje? Gi mūsų, nykštukų, gyvenimo
tikslas- išmokti gyventi ir džiaugtis jau šioje ašarų pakalnėje, nes, kai ateis
laikas, neturėsi supratimo, kaip džiaugtis anoje. O čia dar tas visur
besismelkiantis stresas, kurį šiais laikais kelia spūstys keliuose, pinigų
stygius, arba per mažo pelno rizika, vagysčių baimė, karo nuojauta, bet kokios
rūšies nuovargis, santykių problemos, greita mityba, pavydas, laisvės poreikis
ir kartu jos nesupratimas, meilės nebuvimas. Kiekvienas mūsų turi savų baimių, įsitikinimų
ir stresą generuojančių mechanizmų.
Natūralūs vaistai būtų rūpinimasis savimi ir kitais, pakankama gerovė, laiminga
šeima, sveikas judėjimas ir vertybės, vertybės, vertybės. Pasaulis balansuoja
ant rimtų konfliktų slenksčio vien dėl to, kad yra prisirišęs prie dominavimo
ir konfrontacijos idėjų, kas yra ryškiai būdinga beždžionių patinams. Ir mes nuo
jų nelabai skiriamės. Tokia situacija
nuolat kelia naujų baimių, skatina slėptis, ar ginkluotis. Žmogiškos vertybės
pamirštos, kaip ir atsakomybė, bei žmogaus gyvybės vertės suvokimas. Ir štai
tokiame fone mes rūpinamės sveikata, bandom įveikti depresiją, kuriame
projektus, kurie padėtų susitelkti į save ir paieškoti kelių, vedančių bent jau
į vidinę ramybę. Sunku. Sudėtinga. Tačiau žavu. Manau kad sveikatos ir jogos
dienų projektas, nors ir komercinis,
savo idėjų šviesumu yra vertas pagarbos. Palaikau Jus, sveikatos
mokytojai, kasdien suteikiantys viltį daugybei žmonių. Jūs darote tai, kuo
tikite, o jie tiki jumis. Kviečiu visus nepasiklysti sveikatos džiunglėse,
linkiu, kad jūsų salės ir auditorijos būtų nuolat pilnos džiųgių, besišypsančių
veidų. Geros sveikatos ir šventės!
Romualdas Petkevičius
2017.10.15
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą