2017 m. lapkričio 28 d., antradienis

ŠVENTĖ BAIGĖSI. LIKO DAUG LENGVOS TUŠTUMOS.



 Natūralios sveikatos ir jogos šventė slystelėjo į praeitį. Nutilo mugė, tur būt niekada pilnai nepateisinanti prekiautojų vilčių. Norisi parduoti daugiau to, ką sukūrei savo rankomis ar apsukrumu, o pirkėjai labai išrankūs. Neskuba skirtis su pinigais kišenėje. Todėl marga papuošalų, kristalų, mineralų, žolių, tepalų, masažuoklių, arbatų, medaus ir riešutų jūra sumažėja nedaug . Ir, vis dėlto, pakili sveikų žmonių ir produktų sukurta atmosfera veikia teigiamai net ir tą, kuris nieko neperka.
 Tuo metu, pranešimų auditorijose ir praktikų salėje, lengvo jaudulio vedami, savo išmintį dėsto žmonės, pamilę tai, kuo laisvai užsiima ilgus metus. Jų tarpe ir aš, toks sveiko judesio propaguotojas ir dėmesio valdymo praktikas, sakau susirinkusiems tiesas, kurias, gal būt, jie patys žino geriau. Tiesa- tai šalis, kurioje kelių nėra, pasakė mąstytojas, o mes kažkodėl vis einame takais, tikėdami, kad jie, pagaliau, atves mus prie mūsų pačių susikurtos tiesos, kur bus šviesu, tarsi sveikatos šventėje.
 Mano tiesa yra judesys. Kaip sakoma, nuo judesio nepabėgsi. Judesys, judėjimas yra viskas. Todėl ir mano dėstoma tema yra lengva, daugeliui suprantama, visada aktuali ir nešanti rezultatą. Judesys yra gyvybė, judesys yra kelias, judesys yra procesas. Tai gyva mechanika ir mistika. Tai įdomu. Ypač, kai pradedi judėti pats. Judėti sveikatai. Judėti gražiai. Pradėti valdyti dėmesį ir kūną... kaip tik tai ir norėjau perduoti toms trims dešimtims žmonių, kurie atėjo į dėmesio valdymo ir sveiko judesio užsiėmimą.
 Mačiau, buvo daug įdomių, laisvų ir susikausčiusių žmonių. Rimtų ir besišypsančių, taip pat  judesio ir intelekto profesionalų. Kiek daug įdomaus būtų galima su jais aptarti, arba šiaip pasikalbėt lengvai. Užsiėmimas gal ir pavyko, tačiau iki šiol jaučiu, kad liko širdyje lengva tuštuma . Atvėręs savo darbo metodus, aš nieko nežinau apie tuos, kurie buvo kartu, kad ir tokį trumpą laiką, tapdami artimais bendražygiais, džiaugsmingo, nors ir nelengvo gyvenimo mokslo kelyje.
 Tuščia erdvė užsipildo, kai tarp žmonių lieka šiltas ryšys. Šiandien toks poreikis yra. Jis paprastai išblėsta bėgant laikui. Viskas kitaip, kai savo draugus kiekvieną savaitę sutinki užsiėmimuose. Matai, kaip palaipsniui gerėja jų judesiai, kvėpavimas, susikaupimas ir tik geras požiūris vienas kitam nesikeičia. Gyvenam smagiau ir gana prasmingai. Visada esu jiems dėkingas už ryžtą savaitgaliais keltis anksti, dažnai aplinkiniais keliais sukant ratus, ar einant pėsčiomis į Vingio parką, kai ten įvažiavimas uždarytas dėl vyksiančio renginio. Už tai, jog jie išlieka kantrūs, kai mūsų ketvirtadienio pasivaikščiojimas būna per daug intensyvus. Už tai, kad būdami kažkur,  jie vien savo buvimu šildo mano širdį.
 Šventė baigėsi. Kasdienybės šventė tęsis visados. Kviečiu visus, kas dalyvavo šeštadienį Sveiko judesio treniruotėje, parašyti man šį tą apie save. Ką sportuojate, kas jums gyvenime svarbiausia, kaip matote save ateityje? Beje, šiame renginyje sužinojau, kad Rašymo terapija, iš tikrųjų, yra terapija. Sveika rašyti laiškus sau. Galima tai paversti magija- parašyti laišką priešui ir jį sudeginti. Retas, tačiau geriausias atvejis, jei turi žmogų, kuriam gali parašyti ne formaliai. Parašyčiau kiekvienam, tik man surasti Jus būtų sunku. O aš, nors ir lieku šešelyje, aplinkybių dėka, esu matomas.
Mano paštas:

Čia peržvelkite nuotraukas:













Komentarų nėra:

Rašyti komentarą