Tie, kas nuo vėlyvo rudens nepabūgo skubėti į
Vingio parke vykstančias Tai Či mankštas, širdies gelmėje laukia pavasario. Šis,
kažkodėl, neskuba, užleisdamas pozicijas nedrąsiai žiemai. Kartais tokios gamtos
išdaigos nuteikia maloniai, įnešdamos į mūsų kasdienybę smagių emocijų,
versdamos dairytis aplink fotografo žvilgsniu. Šiandienos sekmadienį nuo
Lazdynų iki Vingio parko viskas buvo užklota spindinčiu, 8 cm., švaraus sniego
sluoksniu. Lanksčios pušų šakos kartkartėmis atsipūsdavo, nusimesdamos nuo
savęs baltą naštą, kuri subyrėdama į tūkstančius žaižaruojančių kristalėlių,
išdidžiai leisdavosi žemyn, apiberdamos apačioje taip pat
išdidžiaivaikštinėjančias kates, šiuolaikinio bėgimo ir šiaurietiško ėjimo
entuziastus. Tai Či mankšta moko stebėti save, keisti judėjimo galimybes, o tai
neišvengiamai daro įtaką gebėjimui stebėti pasaulį ir žmones. Kokie esame mes,
toks yra ir mūsų kuriamas pasaulis. Jeigu jis toks mums patinka, tai ir mes sau
tokie patinkame. Įdomu, kas, tokiu atveju, skatina žmones tobulėti, suprasti,
mokytis, jeigu viskas ir taip yra gerai? Į tokius klausimus, gal būt, mums
padeda atsakyti tokios dienos kaip ši. Šviesoje ir tyloje, kartais randi visai
kito pobūdžio informacijos, nei pokalbiuose, knygose ar prie televizoriaus.
Tamsoje- taip pat. Gamtininkai Vingio parke laukia varlių straksėjimo
asfaltuotais takais, todėl tie, kas norėtų privažiuoti iki treniruočių vietos
automobiliu, turės palikti transporto priemonę parko prieigose, kad nepažeisti
staiga pasikeitųsių eismo taisyklių ir, kokį kilometrą paeiti pėsčiomis,
atidžiai stebint, kad nesumindyti nuo pavasario apsvaigusių roplių. Būtų įdomu
pamatyti per sniegą ropojančias varles, tačiau varlės jaučia, kas, iš tikrųjų,
vyksta, o gamtininkai tiesiog laikosi mokslo patvirtinto grafiko. Kurie gi
protingesni? Manau, kad varlės. Jos gerokai mažiau vadovaujasi savo protu, nei mes. Dabar
keletas žodžių apie treniruotes. Jos vyksta visiems, kas tik ateina. Neturi
reikšmes pasiekimai sporte, specialių žinų bagažas, ar vidinės baimės dėl to,
kaip atrodysime prieš kitus. Žmonės dažnai klausia ar galima ateiti naujokui,
arba kažkam neramu,dėl to, kad jis
sulaukė 70- ies ir yra pilnas jėgų ir idėjų. Keisti žmonės. Jie
dažniausiai bijo to, kas natūralu ir visiškai nebijo sustingti ir apkerpėti.
Šia proga visiems norėčiau atsakyti, kad svarbu ne tai, kad yra kažkokia
metodika, grupės pagal amžių, lygį, lytį ar polinkius. Niekas laisvo žmogaus
nevedžioja paskui save visą gyvenimą ir tik jis pats sprendžia, kaip, kiek, ir
ką veikti. Todėl mūsų Lazdynų Tai Či grupėje, kuri dabar treniruojasi Vingio
parko prieglobstyje, labiausiai vertinama Laisvė. Čia mes netgi mokomės ją
suprasti. Nebūk prisirišęs, ar supančiotas, tačiau kasdien judėk tais būdais,
kuriuos žinai, kuriuos pradedi suprasti giliau, kuriuose pats matai prasmę,
arba, kurie yra įdomūs. Užsiėmimų laikas nepasikeitė: Užsiėmimų turinys:
mokomės ir tobuliname 3- 4 taiči judesių sekas, 2- 3 Ci Gun pratimų kompleksus.
Atliekame daug kūno valdymo ir lankstumo pratimų. Pradedame skirti daugiau
laiko stumiančių rankų technikai, įvedame į treniruotes darbą su ginklais.
Norintiems giliau pajusti ar įgyti savigynos įgūdžių, rekomenduojame švelnios
savigynos užsiėmimus (žvelgti į puslapį www.romtaichi.com). Galimos ir individualios
treniruotės tiems, kam kovos menas yra sveikatos, visapusiško augimo ir puikių
kūno valdymo refleksų šaltinis ir samprata.
Šeštadieniais ir Sekmadieniais 8.00 . Saturday and Sunday at 8.00 a.m. Vingis.
Treniruočių vietos paveikslėlyje pažymėtos Nr. 1, 2, 3.
