Meilės be dėmesio nėra. O dėmesys be meilės taip pat
sunkiai įsivaizduojamas. Tuomet jam trūksta reikiamos jėgos. Metams baigiantis būtų gera pasidalinti
mintimis apie tai. Prisiminkime, kaip mes auginame savo vaikus. Jie be dėmesio
ir meilės gal ir užaugtų, tačiau buvimas su jais, kaip tik šių abiejų ir
reikalauja. Tokiu pat būdu, eidami gyvenimo keliu, auginame save. Su meile ir
dėmesiu, įsismelkiančiu į kiekvieną mūsų proto kertelę, į pasąmonę, saugančią
buvusios patirties klodus. Nauji metai asocijuojasi su naujumu. Naujais
lūkesčiais, naujais potyriais ir požiūriais, atradimais ir pokyčiais. Būtų gera
atnaujinti savo gyvenimą, kasdienybę, išsilupti iš kiaušinio, nusimetus baimių,
salygotumų, prisirišimų ir priklausomybių lukštus. To mums norėtusi, net ir
tada, kai suvokiame, kad, iš tiesų, esame laimingi. Naujumas prasideda nuo
senųjų dalykų. Tų, kurie lydi mus visada, nepaisant vėtrų, pučiančių į nugarą,
ar bloškiančių atgal. Kritimas į duobę taip pat yra augimas, o lipimas aukštyn,
deja, dažnai lemia nuopolį. Begaliniame
pokyčių virsme, pasitinkant ką nors nauja, mus neišvengiamai lydi nedūžtančios
vertybės, pačių suvoktos tiesos ir universalūs būties principai. Įsiklausant į
juos paaiškėja, kokie stabilūs ir nepajudinami yra tikri dalykai. Tie, kurie
padeda mums išlikti žmogumi bet kokiose aplinkybėse. Vertybės, ateinančios
kartu su branda.
Naujųjų Metų
vakarą visada stovime ant slenksčio kartu su artimiausiais žmonėmis, apipindami
juos dėmesiu ir meile. Jausdami, kaip tokia pat energija srūva atgal į mus.
Dėmesys yra meilės mokytojas. Mylėti bet kaip- neįmanoma. Meilė gali sukurti
tam tikrą tvarką kasdienybėje. Tad skirkime tam dėmesio visus ateinančius
metus. Daug kas gali pasikeisti.
Gerų švenčių,
būkite laimingi, geriausi mano draugai.
Romualdas Petkevičius 2016.12.28
