Tradicinė
Naujojo teatro ir mūsų laisvosios asociacijos stovykla prasidėjo gana šaltomis naktimis ir karštais kūrybiniais žaidimais.
Jų dėka išsiaiškinome, kas yra kas, kaip mus mato aplinkiniai ir kiek mes esame
ištvermingi kūryboje ir sporte. Na, žodis sportas čia aiškiai netinka. Mes jau
seniai atsisakėme konkuravimo, varžytuvių ir visą mūsų kūrybinę energiją
paskyrėme savęs supratimui, gerai komunikacijai ir sveikatingumo įgūdžių
stiprinimui. Tokia kryptis, pasirodo, labiau tinka žmogui, suvokiančiam būties
laikinumą ir bandančiam atrasti pamatines vertybes. Rudens, kaip ir žmogaus
branda turi panašumų. Skirtumas tik tas, kad pirmąjam ji kartojasi kasmet iš
naujo, o mums ateina tik vienąkart. Ir tai ne visiems. Su
tokiomis mintimis, susikrovę į bagažinę ir automobilio saloną vandens
atsargas, keletą lazdų, patalynę ir gitarą, pasiėmę porą linksmų pakeleivių,
kartu su kitais, atvykome į vietą, kur jau trečius metus iš eilės mus pasitiko
miško ežeras, beje, visai nepasikeitęs. Padaugėjo tik nepavojingų roplių ir gyvačių, kurios visai nesivaržydamos
nepraleisdavo progos pasišildyti ant smėlėto keliuko, tuoj pat sprukdamos
šalin, užuodusios kokį dviratininką ar pajutusios atidundantį automobilį.
Stovyklos darbo schema kiekvienais metais beveik nesikeičia. Ir, nors teatro
direktorė visada turi naujų idėjų, tradiciškai visi dalyviai gauna keistų užduočių,
kurias būtina atlikti. Visada pastatomas naujas spektakliukas. Prie didelio
laužo įvyksta improvizuotas koncertas su nesibaigiančiais žaidimais, o
valgykloje, be viso kito, iškepama superskanių bandelių ir kibinų. Be to,
kiekvieną rytą visi, kas netingi, dalyvauja pačioje originaliausioje
sveikatingumo mankštoje, kuri niekada nesikartoja, tačiau yra įdomi, nepaprasta
ir puikiai nuteikianti.Tiems, kurie ne visai aktoriai, tokios mankštos
nepakanka. Jie , be to, turi dar tris užsiėmimus dienos bėgyje: Ryto jogą,
sunkios lazdos treniruotę vidudienį ir vakaro Tai či. Šito visiškai pakanka pajusti,
kad stovykla, nors ir linksma, bet, iš ęsmės, gana rimta. Tas, kas turi laisvo
laiko, suspėja pagrybauti, paplaukioti ežere, išsitiesti ant žemės,
pameškerioti, pasivažinėti dviračiu, pakalbinti simpatišką žmogų, padainuoti ne
tik sau, bet ir visiems (karaoke vakarėlyje). Čia visada visi yra pasiruošę
padėti kitam, jei atsitinka koks nemalonus įvykis ir visokeriopai vengia atlikti
tuos darbus, kuriuos kas nors jiems netikėtai pasiūlo.
Grįžus į namus
visą laiką norisi juokauti. Tai tarsi buvusios stovyklos liekamasis poveikis.
Panašus jausmas ir kūne: raumenys tąsūs, kaip sviestas, lankstumas pagerėjęs
iki ribos, neblogas judesių greitis ir nieko neskauda. Treniruotis galima daug, bet tik dirbant teisingai. Atrodo,
tai mums pavyko. Prisimenu ir aktorius ir tuos kitus, kurie, savo buvimu,
sukūrė puikią atmosferą, lydėsiančią mus visus metus. Gerų naujų mokslo ir
kūrybos metų!
Romualdas
2017.09.01
Daugiau stovyklos nuotraukų galite rasti:
https://www.facebook.com/tarptautineTaiChi/
