Vingio parkas. Koks jis bus po dešimties metų- nieks nežino. Tikriausiai, kaip ir visoje Europoje vis labiau įbetonuotas, užstatytas ir iškirstas. Dabar dar juo galima džiaugtis, po to bus galima tik lankyti. Parką juk galima vartoti taip pat, kaip ir viską. Pieva prieš estradą, tikriausiai išliks, tik ar bus ką švęsti joje?
Reikia pripažinti, kad nors per paskutinius 15 metų Vingis gerokai neteko savo pirmapradžio gūdumo, tačiau, kol kas dar panašus į tą vietą, kur galima ateiti atsigauti.
Taiči ci gun sveikatingumo treniruotės čia taip pat vyksta, nuo 2005 metų. Savaitgaliais 8 valandą ryto. Treniruočių schema tokia, kad aprėpti geriausiai ir efektyviai organizmą sveikatinančius pratimus. Tai ne kažkokios iš užsienio parsigabentos metodikos, o maždaug keturiasdešimties metų praktinio darbo ir analizės rezultatas. Vieno žmogaus gyvenime tai tikrai daug. Kaip efektyvius sveikatos stiprinimo būdus naudojame plačiai nežinomus ir, deja, Lietuvoje retai arba visai nepraktikuojamus būdus, kuriuos dar teks atrasti ateityje. Dėl tos priežasties, kad tausojančių, lavinančių, sudėtingų trajektorijų pratimai nėra tokie populiarūs, kaip alinantys, daug prakaito reikalaujantys, greito išorinio rezultato siekiantys užsiėmimai. Kai kalbame apie sveikatą, visada siekiame vidinio efekto, koncentruojamės į save giliai. Galima sportuoti ir be šito, tačiau geriau, kai patys pratimai verčia susikaupti, pajausti, atsipalaiduoti ir būti tame, ką darau. Visada, kai rimtai žiūrime į savo sveikatą, reikia tiksliai žinoti, kodėl aš renkuosi vieną, ar kitą pratimą ar judėjimo rūšį. Kokie yra mano tikslai? Gal būt tapti stipriu, lanksčiu, ištvermingu, greitu? Skamba viliojančiai, tačiau gali būti tikslas ir kitoks, pavyzdžiui, lavintis ir nesirgti. Šie du keliai yra visiškai skirtingi ir labai nedaug kur siejasi. Brandos amžius mus neišvengiamai gražina į antrąjį kelią. Jaunystėje mes galim siekti rezultato per jėgą ir, kai pasiekiame aukštumas, traumų ir ligų tikimybė gana didelė. Tokiu atveju reikia nemažai aptarnaujančio personalo. Sportininką visada lydi gydytojas, masažuotojas, vadybininkas, treneris, psichologas, buhalteris. Kol trunka sporto karjera. Po to visas šis personalas kažkur dingsta, kaip ir buvusi sirgalių armija.
Gyvenimo keliu žmogus eina vienas. Jis nesiekia trumpalaikio rezultato, tačiau žengiant teisingus (mūsų atveju- sveikus) žingsnius, rezultatas yra nuolat. Tai- jo gyvenimo kokybė. Pažvelgus į dabartinę Lietuvos situaciją, kai iš žmogaus, vienu ypu, kažkas atima tris svarbiausius dalykus- Meilę, Laisvę ir Sveikatą, palaikyti savo psichofizinę būklę tampa ypatingai svarbu. Mums vis tiek būtina išlikti iki to laiko, kai motina Gamta pati pakvies į savo glėbį. Mes negalime žaisti žaidimo, kuris iš mūsų atima viską, kaip ir negalime pasitikėti tais, kuriems esame tik žmogiški ištekliai. Žvelkim į save rimtai ir džiaukimės, kad, kol kas, dar galime pasirūpinti savimi ir artimaisiais.
Tačiau grįškime į Vingio parką, kuris vis dar svetingai mus priima, suteikdamas mums užuovėją ir tylą, paklodamas mums asfaltuotus takus, žalias pievas ir žiemos sniegą.
Treniruotes visada pradedame nuo apšilimo. Jis, priklausomai nuo oro sąlygų, būna ilgesnis, ar trumpesnis, daugiau, ar mažiau intensyvus. Apšilimas būna įdomus, kai besitreniruojantys jau yra pasiekę tam tikrą meistriškumą ir jaučiasi gerai, atlikdami sąnarių mankštos pratimus eidami taku, kojų mostus, sukimosi pratimus, specifinius kung fu technikos elementus, ar tai či judesius. Į užsiėmimą būtinai įeina kvėpavimo pratimų sesija, vibraciniai atsipalaidavimo pratimai, taiči judesių kompleksai. Kol kas, dėl artimo kontakto vengimo, beveik atsisakyta pratimų dviese. Nors pastarieji sukelia daug gerų emocijų, vis dėlto, lauksim geresnių laikų.
Romualdas 2021.10.02
