Šiam pasauly visko būna...
ir vis sunkiau patikėti, kad bus dar visko. Atrodo, kad ką nors daugiau
sugalvoti jau nebeįmanoma. Čia kalbama
ne apie aukštąsias technologijas, o apie žmones. Pavyzdžiui, kai kam žmogaus
lytis jau nebeturi reikšmės. Kai kurios moterys jau nebenori, kad jas sveikintų
su Moters diena. O mums, vyrams, jos buvo ir bus kažkuo aukštesnės, kad
ir kaip jos bekovotų už dominavimą
pasaulyje. Galima būtų į tai nekreipti
dėmesio, tačiau, tarp mūsų, žmonių, vis dėlto, yra akivaizdžių prigimtinių
skirtumų. Socializacija keičia elgesį, bet ne prigimtį. Verta pasidžiaugti, ne
tuo, kad lyčių ir santuokų rūšių daugėja, o tuo, kad gyvulėliams, kol kas,
niekas lyties nekeičia. Šiame margumyne
jaunų žmonių protai visa tai priima, kaip duotybę ir, atskirti kas tikra, o kas
išgalvota, tampa nebeįmanoma. Kokios perspektyvos? Sunku vadinti civilizacijos pažanga
šiuolaikinius psichofizinio poveikio vaikams būdus. Tokius, kaip darželinukų
seksualinis švietimas (tarytum tėvų pas juos nebūtų) arba gyvulių skrodimo
ceremonija vaikų akivaizdoje. Stiprūs įspūdžiai turi ateiti tada, kai
organizmas tam yra pasiruošęs. Tikriausiai atsirado daug licenzijuotų
specialistų, kurie neturi kur pritaikyti savo pseudo žinių? Mes pamažu įprantame prie „visuotinai
pripažintų“ barzdotų moteriškių Eurovizijoje. Greitu laiku išgirsime apie
žygdarbius atlikusius gėjus , kokioje nors kariuomenėje ir... laukiam, nesulaukiam, kada
atsiras viešieji tualetai su didesniu nei dvi, durų skaičiumi. Bėda ne mūsų
širdyse, o kažkieno galvose. Širdies taip lengvai nepakeisi. Ypač vyrų. Jie
mylėjo ir mylės moteris, rūpinsis šeima, tėviškai auklės vaikus,
nepažeisdami visų, pastaruoju metu be
reikalo tiražuotų įstatymų. Kol bus
taip, pasaulis išliks pusiausvyroje. Žemei reikia protingo balanso. Kaip ir mūsų
protams. Šokiruojantys kraštutinumai įdomūs tik tiems, kurių natūralūs dalykai
nebeveikia. Tada reikia sugrįžt į
pradžią ir kantriai gydytis. Visų vyrų
vardu, nepriklausomai nuo rasės, religijos, kūno sudėjimo, amžiaus, statuso
visuomenėje, sveikiname tas moteris, kurios, būdamos meilės šaltiniu, vis dar
priima komplimentus savo atžvilgiu. Ne kaip seksualinį priekabiavimą, o kaip
natūralų vyro dėmesio pasireiškimą. Priimkite ir šį, nestandartinį sveikinimą,
kuris buvo padiktuotas vyraujančių pasaulinių tendencijų.
MES JUS MYLIME NESUKDAMI GALVOS
APIE TAI, KAS AUKŠČIAU PARAŠYTA. GEROS ŠVENTĖS!
Meilė, vis dėlto, ne liga, net
jei ją taip įvardijo gerbiama Pasaulinė Sveikatos Organizacija. Ir tai, matyt,
dar ne paskutinis mados klyksmas. Ir kur, galų gale, žiūri policija?
