Tyliai vasara baigias
Slenkstį mindo ruduo
Šliaužia debesys- sraigės
Upėj vėsta vanduo.
Ryto rūkas užkloja
Ežio guolį pūku
Mama kepa meduolį
Dėl vaikų, dėl vaikų...
Keistos mintys įkyriai
Temdo dūmais akis
Sugirgždės durų vyriai
Ir kamanė įskris.
Mano radijo taškas
Nebeveikia seniai
Kitos klegančios stotys
Žodžius mala skaniai.
Ir tik šypsena vaiko
Jo mažutė širdis
Tavo dvasią palaiko
Paklausyk!
Ar girdi?
Laikas kartais sustoja
Gaila, kad tik trumpam
Vėl mes riedam į tolį
Tram pam pam, tram pam pam...
O už jūrų, tolybėj
Kažkas ragina mus
Pasiduoti kvailybei
Ir palikti namus.
Tuos, kurie neišduos
Tuos, kurie kantriai lauks
Kol juos tyliai parduos
Ašarėlę nubrauks...
Tas monetų pasaulis
Tie prekybos mainai
Lyg nematoma sauja
Protą gniaužo dažnai.
It didžiuliai banginiai
Išsipūtę nuo norų
Mes į kitą Akropolį
Lekiame oru.
Tartum graikų lobynas
Mūsų lauktų tenai
Teks paimti birbynę
Ir užgroti liūdnai?
Ir, tik žmonės, įpratę
Kasdien nerti giliau
Išvarys storą katę
Iš galvos kuo toliau.
Apsidairęs aplinkui
Pagaliau suprantu
Kad esu toks laimingas
Aš ir be viso to.
Sodo medžių pavėsy
Apsisiautęs rūku...
Čia yra kuo žavėtis
Ir gyventi- puiku!
Toks paveikslas šiandieną
Lyg bangelėm vanduo:
Šiltai, vasaros dieną,
Apkabinęs ruduo.
Romualdas 2018.08.29
