VĖL RUGSĖJIS. VĖL
PRISIMENU SAVO MOKYTOJUS.
Zheng Wu
Viena įdomiausių
vasarų, mano gyvenime, prabėgo treniruojantis pas meistrę Zheng
Wu. Puiki technika, gerai ištreniruoti tai chi judesiai kėlė
pasigėrėjimą. Tokio judesių sklandumo dar nebuvau matęs.
Lietuviškai ji mokėjo tik tris žodžius: „taip“, „ne“ ir
„gerai“. Tačiau to pakako, kad suprasti, ką mokytoja nori
pasakyti. Ji taip gražiai pademonstruodavo sunkiai įvaldomus
judesius, kad mūsų sąmonėje susiformuodavo reikiamas vaizdinys,
kuris ilgainiui padėdavo pasiekti tobulesnį atlikimą.
Vasara- atostogų ir kelionių metas, todėl suprantama, kad mūsų
grupėje treniruodavosi kartais šeši, o kartais tik du tai chi
mėgėjai. Tie pratimai, kuriuos rodydavo meistrė Wu, tapdavo mūsų
kasdienių treniruočių dalimi. Jie būdavo tuo metu tarsi
svarbiausi. Visada, kai mokaisi ko nors naujo ir sudėtingo, privalai
sugaišti daug laiko, kol paaiškėja, kaip tai daryti, kol kūnas
pradeda suprasti, ko jūs iš jo norite. Kitą dieną vėl skubėdavai
į treniruotę kupinas vilčių, tarytum ten tau turėjo atsiverti
tiesos vartai. Kartais pagalvoju, ar šiais laikais kas nors vyksta į
treniruotę su tokia širdies būsena, kai tu tiesiog esi pasirengęs
sugerti kiekvieną mokytojos žodį? Deja. Na nebent koks naujokas...
Šiandien mes galvojame, kad žinome tiek daug, kad mūsų niekuo
nenustebinsi. Dažnai vietoje to, kad būti atviru indu, nešame
sunkią savo žinių naštą, kurią norime kuo skubiau kažkam
uždėti ant pečių. Čia, kaip ir bendravime. Mums taip sunku
girdėti, ką sako kitas vien dėl to, kad galva pilna minčių, o
nerimstanti širdis nori duonos ir reginių. Kažkada keistuoliai
scenoje pasakė: Svarbiausia įžvelgti stebuklą paprastuose
dalykuose. Mokytojos Wu pamokos buvo tas stebuklas, kurio vertę
pilnai suprasti gali tik praėjus septyneriems metams. Mat, per
septynerius rimto darbo metus, keičiantis kūno audiniams, judesiai
įgauna tokią kokybę, kokią tu pats ir kuri. Liūdna ir žavu dėl
to, kad tos treniruotės niekada nepasikartos, kaip nesikartoja
kiekviena mūsų gyvenimo akimirka.
Girdėti kitą reiškia
mokėti dalintis. Tik girdintis moka priimti. Kaip gali ką nors
priimti, kai girdi tik pats save. Tai chi moko klausytis. Tavo rankų
oda geriausiai mokosi klausytis kontroliuodama priešininko ranką,
spaudžiančią aštrų ginklą. Tačiau grėsmė, ypač menama,
nuolat atima energiją, todėl galime išmokti gyventi mylėdami.
Meistrė Zheng Wu,
žinojo, kad tai chi, kaip vandens kelias, yra įvaldomas su meile.
Jos dvelksmą jaučiu pradėdamas treniruotis tuos judesius, kuriuos
po kruopelytę į mus sudėjo mažoji kinė, kukli moteris, savo
gležna stipria ranka mus stumtelėjusi į aukštesnį suvokimo
lygmenį.
Visiems Tai chi
pasekėjams gerų naujų mokslo metų
