2015 m. rugsėjo 4 d., penktadienis





VĖL RUGSĖJIS. VĖL PRISIMENU SAVO MOKYTOJUS.

Zheng Wu

Viena įdomiausių vasarų, mano gyvenime, prabėgo treniruojantis pas meistrę Zheng Wu. Puiki technika, gerai ištreniruoti tai chi judesiai kėlė pasigėrėjimą. Tokio judesių sklandumo dar nebuvau matęs. Lietuviškai ji mokėjo tik tris žodžius: „taip“, „ne“ ir „gerai“. Tačiau to pakako, kad suprasti, ką mokytoja nori pasakyti. Ji taip gražiai pademonstruodavo sunkiai įvaldomus judesius, kad mūsų sąmonėje susiformuodavo reikiamas vaizdinys, kuris ilgainiui padėdavo pasiekti tobulesnį atlikimą. Vasara- atostogų ir kelionių metas, todėl suprantama, kad mūsų grupėje treniruodavosi kartais šeši, o kartais tik du tai chi mėgėjai. Tie pratimai, kuriuos rodydavo meistrė Wu, tapdavo mūsų kasdienių treniruočių dalimi. Jie būdavo tuo metu tarsi svarbiausi. Visada, kai mokaisi ko nors naujo ir sudėtingo, privalai sugaišti daug laiko, kol paaiškėja, kaip tai daryti, kol kūnas pradeda suprasti, ko jūs iš jo norite. Kitą dieną vėl skubėdavai į treniruotę kupinas vilčių, tarytum ten tau turėjo atsiverti tiesos vartai. Kartais pagalvoju, ar šiais laikais kas nors vyksta į treniruotę su tokia širdies būsena, kai tu tiesiog esi pasirengęs sugerti kiekvieną mokytojos žodį? Deja. Na nebent koks naujokas... Šiandien mes galvojame, kad žinome tiek daug, kad mūsų niekuo nenustebinsi. Dažnai vietoje to, kad būti atviru indu, nešame sunkią savo žinių naštą, kurią norime kuo skubiau kažkam uždėti ant pečių. Čia, kaip ir bendravime. Mums taip sunku girdėti, ką sako kitas vien dėl to, kad galva pilna minčių, o nerimstanti širdis nori duonos ir reginių. Kažkada keistuoliai scenoje pasakė: Svarbiausia įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose. Mokytojos Wu pamokos buvo tas stebuklas, kurio vertę pilnai suprasti gali tik praėjus septyneriems metams. Mat, per septynerius rimto darbo metus, keičiantis kūno audiniams, judesiai įgauna tokią kokybę, kokią tu pats ir kuri. Liūdna ir žavu dėl to, kad tos treniruotės niekada nepasikartos, kaip nesikartoja kiekviena mūsų gyvenimo akimirka.
Girdėti kitą reiškia mokėti dalintis. Tik girdintis moka priimti. Kaip gali ką nors priimti, kai girdi tik pats save. Tai chi moko klausytis. Tavo rankų oda geriausiai mokosi klausytis kontroliuodama priešininko ranką, spaudžiančią aštrų ginklą. Tačiau grėsmė, ypač menama, nuolat atima energiją, todėl galime išmokti gyventi mylėdami.
Meistrė Zheng Wu, žinojo, kad tai chi, kaip vandens kelias, yra įvaldomas su meile. Jos dvelksmą jaučiu pradėdamas treniruotis tuos judesius, kuriuos po kruopelytę į mus sudėjo mažoji kinė, kukli moteris, savo gležna stipria ranka mus stumtelėjusi į aukštesnį suvokimo lygmenį.

Visiems Tai chi pasekėjams gerų naujų mokslo metų

Instruktorius Romualdas Petkevičius

https://www.facebook.com/tarptautineTaiChi?ref=hl

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą