Šiuolaikiniame
pasaulyje, Europoje gyvenančiam žmogui reikia fizinės veiklos, kuri
sveikatinimo būdu veiktų pagrindines organizmo funkcines sistemas, būtų
prieinama, reikalautų nedaug laiko ir būtų pakankamai efektyvi. Kas yra būdinga
šiuolaikiniam žmogui, kuris yra laisvas, kūrybingas, myli ir rūpinasi kitais? Jis žino, kad nuolatinė
fizinė ar psichologinė įtampa atima daug jėgų, išsekina psichiką, sukuria
negatyvų foną bendravime su aplinkiniais, o, kai kuriais atvejais, veda prie
neadekvačių poelgių, stimuliatorių, ar antidepresantų vartojimo. Taigi, kaip
atskleisti stiprybės šaltinį, jei aplinkoje nuolat atsiranda veiksnių,
negatyviai veikiančių mūsų psichiką ir somatiką? Informacijos amžiuje nėra
jokių kliūčių rasti tūkstančius rekomenduojamų būdų, jėgai ir ištvermei ugdyti,
tobulėti dvasiškai (įdomu, kaip tai įmanoma pasverti ir kas gali tai įvertinti ), praktikuoti vieną ar kitą religiją, vystyti
verslą ar siekti karjeros aukštumų. Tačiau, žmogus yra per daug sudėtingas, kad
jo organizmo poreikius būtų galima patenkinti, kažkokia viena, nors ir labai
patrauklia, lavinimosi ar tobulinimosi kryptimi. Paprastai visko aprėpti
neįmanoma. Iš kitos pusės dalykai susiję su sveikata, jos palaikymu, reikalauja
organizmui pilno poveikio spektro, pagal principą: Treniruoti intensyviai, bet nevarginant. Šis
principas svarbus tuo, kad vargu ar bus sukurtas būdas genetinių pokyčių
lygmenyje, nustatyti, koks fizinis,
psichologinis ar stresinis poveikis, kokius pėdsakus palieka mūsų viduje, ir
kaip tai paveiks mūsų sveikatos būklę
ateityje. Pokyčiai ir procesai užfiksuoti laboratorijoje vienoje ląstelėje nebūtinai
turės panašų poveikį visam organizmui. Kol nepažįstame savęs, savo realių poreikių ir
būtinų veiksmų, bet koks tobulinimosi kelias niekur nenuves. Kodėl šių minčių
kontekste kalbame apie tai či? Tikriausiai todėl, kad ši unikali kovos ir
sveikatos sistema labiausiai atitinka psichologiškai brandaus žmogaus
poreikius. Visais amžiaus tarpsniais (o sveikatos pagrindus mes padedame
jaunystėje) psichofiziniam vystymuisi didžiulę įtaką turi judesys, judėjimas,
vandens, maisto ir kvėpavimo kokybė. Daugiametė fizinė veikla, kuri moko
atsipalaidavimo, nesukelia mikrotraumų, reguliuoja kvėpavimą, koordinuoja
vientisą ir pilną viso kūno įjungimą į judesį, leidžia sulėtinti organizmo
senėjimą. Šiais laikais, kai mokslas yra pasiekęs viršūnes, sukūręs nuostabius
gydymo metodus, efektyvius vaistus, kyla klausimas, kodėl ne visi žmonės
jaučiasi laimingi? Kodėl jie dažnai gyvena baimėje? Gal būt jie tiesiog neturi
laiko savęs pažinimui, todėl nežino, kokie jie yra ir ko jiems, iš tikrųjų,
reikia? Ne viskas matuojama fiziologinių poreikų patenkinimu, tačiau gyventi,
negaunant visaverčio maisto, taip pat negalima. Kur yra aukso vidurys? Kaip įgyti aštrų protą ir
mylinčią širdį, kurie harmoningai veikdami kartu, kuo mažiau darytų klaidų ne
tik Jūsų virtuvėje, ar šeimoje, bet ir visuomenėje, pasaulyje? Atrodo viskas
paprasta. Tereikia prisiminti, kas žmogui yra natūralu. Kvėpuoti ir judėti.
Kartais nejudėti. Judėti kvėpuojant, judėti visu kūnu, jaučiant žemę po kojomis
ir dangų virš galvos. Jei tai yra mūsų realybė, galime būti laimingais. Reikia
tik skirti tam truputį laiko. Vėliau pats laikas neš Tave į tokią veiklą. Taip
moko Tai či. Be jokios sudėtingos filosofijos. Judėti gali bet kas, studijuoti
kinų filosofiją, ne kiekvienas. Tačiau judėti ir yra svarbiausia. Praktinė filosofija
kyla iš to, ką darai, o ne iš to, ką sugalvoji. Jogos dienos skirtos tam, kad
laisvi ir mylintys pasidalintų savo patirtimi su tais, kuriems, gal būt, tos
laisvės dar šiek tiek trūksta. Būtų puiku, jei kada nors tokiame forume,
susitiktume visi, staiga supratę svarbiausius dalykus gyvenime, neskirstomi į
mokytojus ir klausytojus, kur nebūtų nei autoritetų, nei titulų, kur galima
būtų pasiklausyti kiekvieno, kuris, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinių
galimybių ir sukaupto turto, turi brandų ir aiškų mąstymą, nėra prislėgtas
psichologinių baimių, neieško stiprių įspūdžių, žinodamas tikrąją gero buvimo
šiame pasaulyje vertę ir nuolat kurdamas tokį būvį sau ir kitiems.
Romualdas
2016.11.27.
