2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

SVEIKATOS ŠVENTĖ VILNIUJE. TAI ČI PAMOKA ŠIUOLAIKINIAM EUROPIEČIUI.






Šiuolaikiniame pasaulyje, Europoje gyvenančiam žmogui reikia fizinės veiklos, kuri sveikatinimo būdu veiktų pagrindines organizmo funkcines sistemas, būtų prieinama, reikalautų nedaug laiko ir būtų pakankamai efektyvi. Kas yra būdinga šiuolaikiniam žmogui, kuris yra laisvas, kūrybingas, myli  ir rūpinasi kitais? Jis žino, kad nuolatinė fizinė ar psichologinė įtampa atima daug jėgų, išsekina psichiką, sukuria negatyvų foną bendravime su aplinkiniais, o, kai kuriais atvejais, veda prie neadekvačių poelgių, stimuliatorių, ar antidepresantų vartojimo. Taigi, kaip atskleisti stiprybės šaltinį, jei aplinkoje nuolat atsiranda veiksnių, negatyviai veikiančių mūsų psichiką ir somatiką? Informacijos amžiuje nėra jokių kliūčių rasti tūkstančius rekomenduojamų būdų, jėgai ir ištvermei ugdyti, tobulėti dvasiškai (įdomu, kaip tai įmanoma pasverti ir kas gali tai įvertinti ),  praktikuoti vieną ar kitą religiją, vystyti verslą ar siekti karjeros aukštumų. Tačiau, žmogus yra per daug sudėtingas, kad jo organizmo poreikius būtų galima patenkinti, kažkokia viena, nors ir labai patrauklia, lavinimosi ar tobulinimosi kryptimi. Paprastai visko aprėpti neįmanoma. Iš kitos pusės dalykai susiję su sveikata, jos palaikymu, reikalauja organizmui pilno poveikio spektro, pagal principą:  Treniruoti intensyviai, bet nevarginant. Šis principas svarbus tuo, kad vargu ar bus sukurtas būdas genetinių pokyčių lygmenyje, nustatyti, koks  fizinis, psichologinis ar stresinis poveikis, kokius pėdsakus palieka mūsų viduje, ir kaip tai paveiks mūsų sveikatos  būklę ateityje. Pokyčiai ir procesai užfiksuoti laboratorijoje vienoje ląstelėje nebūtinai turės panašų poveikį visam organizmui.  Kol nepažįstame savęs, savo realių poreikių ir būtinų veiksmų, bet koks tobulinimosi kelias niekur nenuves. Kodėl šių minčių kontekste kalbame apie tai či? Tikriausiai todėl, kad ši unikali kovos ir sveikatos sistema labiausiai atitinka psichologiškai brandaus žmogaus poreikius. Visais amžiaus tarpsniais (o sveikatos pagrindus mes padedame jaunystėje) psichofiziniam vystymuisi didžiulę įtaką turi judesys, judėjimas, vandens, maisto ir kvėpavimo kokybė. Daugiametė fizinė veikla, kuri moko atsipalaidavimo, nesukelia mikrotraumų, reguliuoja kvėpavimą, koordinuoja vientisą ir pilną viso kūno įjungimą į judesį, leidžia sulėtinti organizmo senėjimą. Šiais laikais, kai mokslas yra pasiekęs viršūnes, sukūręs nuostabius gydymo metodus, efektyvius vaistus, kyla klausimas, kodėl ne visi žmonės jaučiasi laimingi? Kodėl jie dažnai gyvena baimėje? Gal būt jie tiesiog neturi laiko savęs pažinimui, todėl nežino, kokie jie yra ir ko jiems, iš tikrųjų, reikia? Ne viskas matuojama fiziologinių poreikų patenkinimu, tačiau gyventi, negaunant visaverčio maisto, taip pat negalima. Kur  yra aukso vidurys? Kaip įgyti aštrų protą ir mylinčią širdį, kurie harmoningai veikdami kartu, kuo mažiau darytų klaidų ne tik Jūsų virtuvėje, ar šeimoje, bet ir visuomenėje, pasaulyje? Atrodo viskas paprasta. Tereikia prisiminti, kas žmogui yra natūralu. Kvėpuoti ir judėti. Kartais nejudėti. Judėti kvėpuojant, judėti visu kūnu, jaučiant žemę po kojomis ir dangų virš galvos. Jei tai yra mūsų realybė, galime būti laimingais. Reikia tik skirti tam truputį laiko. Vėliau pats laikas neš Tave į tokią veiklą. Taip moko Tai či. Be jokios sudėtingos filosofijos. Judėti gali bet kas, studijuoti kinų filosofiją, ne kiekvienas. Tačiau judėti ir yra svarbiausia. Praktinė filosofija kyla iš to, ką darai, o ne iš to, ką sugalvoji. Jogos dienos skirtos tam, kad laisvi ir mylintys pasidalintų savo patirtimi su tais, kuriems, gal būt, tos laisvės dar šiek tiek trūksta. Būtų puiku, jei kada nors tokiame forume, susitiktume visi, staiga supratę svarbiausius dalykus gyvenime, neskirstomi į mokytojus ir klausytojus, kur nebūtų nei autoritetų, nei titulų, kur galima būtų pasiklausyti kiekvieno, kuris, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinių galimybių ir sukaupto turto, turi brandų ir aiškų mąstymą, nėra prislėgtas psichologinių baimių, neieško stiprių įspūdžių, žinodamas tikrąją gero buvimo šiame pasaulyje vertę ir nuolat kurdamas tokį būvį sau ir kitiems.
Romualdas
2016.11.27.