2017 m. rugsėjo 2 d., šeštadienis

KŪRYBINĖ SVEIKATINGUMO STOVYKLA- ZELVA 2017



 
Tradicinė Naujojo teatro ir mūsų laisvosios asociacijos stovykla prasidėjo gana šaltomis   naktimis ir karštais kūrybiniais žaidimais. Jų dėka išsiaiškinome, kas yra kas, kaip mus mato aplinkiniai ir kiek mes esame ištvermingi kūryboje ir sporte. Na, žodis sportas čia aiškiai netinka. Mes jau seniai atsisakėme konkuravimo, varžytuvių ir visą mūsų kūrybinę energiją paskyrėme savęs supratimui, gerai komunikacijai ir sveikatingumo įgūdžių stiprinimui. Tokia kryptis, pasirodo, labiau tinka žmogui, suvokiančiam būties laikinumą ir bandančiam atrasti pamatines vertybes. Rudens, kaip ir žmogaus branda turi panašumų. Skirtumas tik tas, kad pirmąjam ji kartojasi kasmet iš naujo, o mums ateina tik vienąkart. Ir tai ne visiems.                                                  Su tokiomis mintimis, susikrovę į bagažinę ir automobilio saloną vandens atsargas, keletą lazdų, patalynę ir gitarą, pasiėmę porą linksmų pakeleivių, kartu su kitais, atvykome į vietą, kur jau trečius metus iš eilės mus pasitiko miško ežeras, beje, visai nepasikeitęs. Padaugėjo tik nepavojingų roplių  ir gyvačių, kurios visai nesivaržydamos nepraleisdavo progos pasišildyti ant smėlėto keliuko, tuoj pat sprukdamos šalin, užuodusios kokį dviratininką ar pajutusios atidundantį automobilį. 
Stovyklos darbo schema kiekvienais metais beveik nesikeičia. Ir, nors teatro direktorė visada turi naujų idėjų, tradiciškai visi dalyviai gauna keistų užduočių, kurias būtina atlikti. Visada pastatomas naujas spektakliukas. Prie didelio laužo įvyksta improvizuotas koncertas su nesibaigiančiais žaidimais, o valgykloje, be viso kito, iškepama superskanių bandelių ir kibinų. Be to, kiekvieną rytą visi, kas netingi, dalyvauja pačioje originaliausioje sveikatingumo mankštoje, kuri niekada nesikartoja, tačiau yra įdomi, nepaprasta ir puikiai nuteikianti.Tiems, kurie ne visai aktoriai, tokios mankštos nepakanka. Jie , be to, turi dar tris užsiėmimus dienos bėgyje: Ryto jogą, sunkios lazdos treniruotę vidudienį ir vakaro Tai či. Šito visiškai pakanka pajusti, kad stovykla, nors ir linksma, bet, iš ęsmės, gana rimta. Tas, kas turi laisvo laiko, suspėja pagrybauti, paplaukioti ežere, išsitiesti ant žemės, pameškerioti, pasivažinėti dviračiu, pakalbinti simpatišką žmogų, padainuoti ne tik sau, bet ir visiems (karaoke vakarėlyje). Čia visada visi yra pasiruošę padėti kitam, jei atsitinka koks nemalonus įvykis ir visokeriopai vengia atlikti tuos darbus, kuriuos kas nors jiems netikėtai pasiūlo.
 Grįžus į namus visą laiką norisi juokauti. Tai tarsi buvusios stovyklos liekamasis poveikis. Panašus jausmas ir kūne: raumenys tąsūs, kaip sviestas, lankstumas pagerėjęs iki ribos, neblogas judesių greitis ir nieko neskauda. Treniruotis  galima daug, bet tik dirbant teisingai. Atrodo, tai mums pavyko. Prisimenu ir aktorius ir tuos kitus, kurie, savo buvimu, sukūrė puikią atmosferą, lydėsiančią mus visus metus. Gerų naujų mokslo ir kūrybos metų!
Romualdas                                                                                           2017.09.01

Daugiau stovyklos nuotraukų galite rasti:



 https://www.facebook.com/tarptautineTaiChi/

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą