Dar kartą apie Meilę

 Ieškau kažko, kas žmonėms galėtų būti įdomu šiais informacijos tvano laikais. Įdomu ir aktualu. Visada atsigręžiu į pamatines vertybes, kurios yra universalios ir nesensta. Jos yra visiems žinomos ir įvairiai traktuojamos. Žaviuosi ir stebiuosi žmonėmis, kurie gali kalbėti netuščiai ir analizuoti, kas vyksta mūsų visuomenėje. Ir štai, išgirdau per radiją gerbiamą profesorių Leonidą Donskį, kuris tiesiog prikaustė mano dėmesį savo išmintimi ir įžvalgumu. Profesorius pasakė, kad mūsų laikais vyrauja tendencija iš visko daryti juoką. Tai yra žiūrėti į visa, kas rimta su tam tikra pašaipa, sarkazmu ar net lengvu pasityčiojimu. Kas tai ir iš kur tai? 

 Niekas neginčys, kad šypsena širdy ir veide yra toks mažas veiksmas, kuris ne taip lengvai įvaldomas, tačiau yra savaime milžiniškas privalumas. Net jeigu aplink ir dedasi rimti dalykai. Tai kas gi yra rimta ir nerimta? Klasifikacija:

 Rimta:                                                      Nerimta:

Aš pats                                                                                          Viskas aplinkui

Paukščių gripas                                               Visa tai Kinijoje

Sportuoti fitness klube                                                    Aš tyliai noriu raumenų

Būti savimi                                                     Nežinau, ką tai reiškia

Saugoti Žemę                                                                   Pelnas visada svarbiau

Ir taip toliau iki begalybės.  Pasižiūriu į video jūrą, kuri banguoja internete ir matau: skausmas- neberimta, kraujas- taip pat. Seksas- niekada tokiu ir nebuvo, nors iš tikrųjų yra pats rimčiausias dalykas. O apie meilę iš viso ar verta kalbėti? 

 Džiugina tik viena: kiek dar daug nežinau, o tai reiškia, kad turiu galimybių.

 Ir vis dėlto man labai įdomu žinoti, ko, iš tikrųjų, reikia žmogui šiais laikais, atmetus fiziologinius poreikius. Ir nereikia aiškinti, kad mes visi skirtingi, tik vieni yra orūs, o kiti psichopatai. Man regis mes, žmonės, turime žymiai daugiau panašumų, nei skirtumų. Tik mūsų panašumai yra esminiai, būdingi visai rasei, o štai, skirtumai taip retai mus jungia ir vienija. 

 Sekmadienį Vingio parke teko matyti būrį žmonių, kurie, vadovaujami instruktorės, tiesiog mokėsi bėgioti. Buvo karšta ir jie smagiai prakaitavo kopdami Estrados laiptais. 

 Mano mėgstamas filosofas yra pasakęs, kad Meilė yra veiksmas. Gal kaip tik veikloje mes ir galime būti vieningi? 

 O suderinti galima daug ką, pavyzdžiui, grojimą fleita su kovos menais.

Vietnamo kovinė fleita tada...

Martial arts practitioners at Phon Xuong Primary School, Yen The in costumes with the flutes reproducing the image of the Yen The insurgents in the past.

Ir dabar:

 

 The posture “Kneeling lotus-shaped kick”.